- išvirdinti
- 1 išvìrdinti Šts 1. cur. 1 išvirti 1: Iškasė iš žemės [paslėptą žąsį] ir išvìrdino (ps.) KlvrŽ. Velykų rytą vienas kunegas, gerus sau pietus išvirdinęs, sėdo valgyti M.Valanč. | refl. tr.: Aš turiu prieš Dievą ir prieš jus prisipažinti pasninko metu išsivirdinęs valgio su lašiniais A.Mac. 2. refl. cur. 1 išvirti 6 (refl.): Vis tiek žmonys liuob išsivìrdins samagono i baliavos Plt. \ virdinti; išvirdinti
Dictionary of the Lithuanian Language.